- rupkena
- rùpkena sf. (1) 1. NdŽ, Krž rupūžės (rupkės) oda: Mačiau, kaip rupkenos [kailiniai] iš vakarykščios patiesti ant žiogrio Žem. 2. žr. rupkė 1: Jei rùpkenos į trobas lenda, bus lietaus Rd. ║ Sako, a tris tas rùpkenas sugėrė Stl. 3. scom. žr. rupkė 2: Rùpkenos tie vaikai, tik siusti! Vn. Ak tu rùpkena, tu ma[n] da į akis šoksi, pamplys toks! Škn. Tylėk, rùpkena! Rd. Aš tave pamokysu, rùpkena tu! Krž. Tu rùpkena, užsidirbsi! DūnŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.